PATVIRTINTA
Plungės rajono savivaldybės
tarybos 2010 m. spalio 28 d.
sprendimu Nr.T1-238
MOKĖJIMO UŽ PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE
TEIKIAMAS SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą, atleidimą nuo mokesčio už socialines paslaugas atvejus ir kitas sąlygas. Aprašas parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu bei Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.
2. Šis Aprašas taikomasmokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, administruoja Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, kurių poreikį nustato Socialinės paramos skyriaus darbuotojai ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.
3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas (Žin., 2006, Nr. 43-1570; 2007, Nr. 2-72;2009, Nr. 83-3450; 2010, Nr. 83-4393).
4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas tik pinigine išraiška.
5. Asmens ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir paslaugas teikiančios Savivaldybės institucijos sutartimi. Sutartyje gali būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens finansinių galimybių vertinimo iš naujo sąlygos.
6. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, socialines paslaugas teikiančių Savivaldybės institucijų yra apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
7. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
7. 1. Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
7.2. Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, Savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
7.3. Socialinės paslaugos kaina – patvirtinta socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
7.4. Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
7.5. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
8.Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
9. Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Šios paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose. Tai informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, transporto paslaugų organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas bei kitos paslaugos.
10. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo paslaugos asmenims (šeimoms) teikiamos nemokamai. Savivaldybės teikiamos transporto ir kitų bendrųjų paslaugų mokėjimo dydžiai nustatomi Savivaldybės tarybos sprendimu.
11. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
12. Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūra teikiama socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Tai pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba ir psichosocialinė pagalba asmenims.
13. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, kurios neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Asmens (šeimos ), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, bet mažesnis už VRP trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų
14. Socialinė priežiūra teikiama nemokamai:
14.1. asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą;
14.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
14.3. socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams;
14.4. socialinės rizikos vaikams;
14.5. krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 7 pirmąsias kalendorines dienas.
15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už VRP dvigubą dydį.
16. Už socialinės priežiūros paslaugą asmenys (šeimos), kurių pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už VRP dvigubą dydį, už teikiamų paslaugų 1 valandą moka:
16.1. nuo 2 iki 3 VRP – 10 proc. Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
16.2. nuo 3 iki 4 VRP – 20 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
16.3. nuo 4 iki 5 VRP – 30 procentų Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio;
17. Už kitas socialinės priežiūros paslaugas – apgyvendinimą savarankiško gyvenimo namuose, laikiną apnakvindinimą, intensyvią krizių įveikimo pagalbą ar psichosocialinę pagalbą -asmenys (šeimos) moka pagal atskiras tų paslaugų teikimo ir mokėjimo tvarkų aprašus, patvirtintus Savivaldybės tarybos sprendimu.
IV. PAGALBOS PINIGŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
18. Pagalbos pinigai yra mėnesinė periodinė piniginė išmoka vaikus globojančiam (rūpinančiam) asmeniui, kuris nėra susijęs giminystės (broliai ir seserys, seneliai, proseneliai, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės, sūnėnai ir dukterėčios ) ir svainystės (vyro brolio ar sesers, žmonos brolio ar sesers, posūnio ar podukros, patėvio ar pamotės, žento ar marčios) ryšiais (Civilinio kodekso 3.135 ir 3.136 straipsniai).
19. Pagalbos pinigai vaikus globojančiam asmeniui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) gali būti skiriami esant vaikus globojančios šeimos prašymui ir Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai apie vaikus globojančios šeimos tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus ir kad jų nesieja giminystės ir svainystės ryšiai.
20. Pagalbos pinigai skiriami nuo globėjo (rūpintojo) prašymo pateikimo mėnesio ir mokama iki metų pabaigos. Sprendimą dėl pagalbos pinigų mokėjimo ir nutraukimo priima Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
21. Vaikus globojančiam asmeniui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriama pagalbos pinigų suma per mėnesį diferencijuojama, atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičių:
21.1. 1 BSI (bazinės socialinės išmokos) (130 Lt), kai globojamas( rūpinamas) 1 vaikas;
21.2. 2 BSĮ, kai globojami 2 ir daugiau vaikų.
22. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas:
22.1.pasibaigus laikinajai arba nuolatinei vaiko globai (rūpybai);
22.2. asmeniui išvykus gyventi į kitos savivaldybės teritoriją;
23. Pagalbos pinigai mokami Savivaldybės tarybai numačius lėšas einamųjų metų Savivaldybės biudžete.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
24. Dienos socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Dienos socialinė globa teikiama asmens namuose ir institucijoje
25. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens ( šeimos) pajamas.
26. Už teikiamas dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, moka:
26.1. 10 procentų paslaugos kainos, kai vieno šeimos nario pajamos neviršija 3,5 VRP;
26.2. 20 procentų paslaugos kainos, kai vieno šeimos nario pajamos viršija 3,5 VRP.
27. Už teikiamas dienos socialinės globos paslaugas institucijoje asmenys su negalia ir senyvo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, moka:
27.1. 20 procentų paslaugos kainos, kai pajamos neviršija 3, VRP;
27.2. 30 procentų paslaugos kainos, kai pajamos viršija 3, VRP.
28. Vieno gyvenančio asmens ar asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
29. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentųasmens pajamų.
30. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi už savo lėšas, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina.
31. Savivaldybės įstaigų teikiamų dienos socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d.nutarimu Nr. 978 patvirtinta Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika (Žin.,2006, Nr.110-4163) ir ji tvirtinama Savivaldybės tarybos sprendimu.
32.Asmeniui su sunkia negalia dienos socialinei globai teikti naudojamos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos, skirtos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti. Per mėnesį vienam asmeniui skiriama 7,2 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio lėšos, kurios pervedamos proporcingai suteiktų paslaugos dienų skaičiui.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
33. Trumpalaikė socialinės globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba institucijoje.
34. Savivaldybės įstaigų teikiamų trumpalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d.nutarimu Nr. 978 patvirtinta Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika (Žin.,2006, Nr.110-4163) ir ji tvirtinama Savivaldybės tarybos sprendimu.
35. Mokėjimą už trumpalaikę socialinę globą sudaro:
35.1. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui lėšos, skirtos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti;
35.2. asmens pajamos;
35.3. Savivaldybės biudžeto lėšos.
36. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į pajamas.
37. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. .
38. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
39. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai..
40. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba institucijoje.
42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto normatyvą.
44. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
45. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
46. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
47. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
48. Mokestis už ilgalaikę socialinę globą skaičiuojamas atsižvelgiant į įstaigos steigėjo patvirtintą socialinės globos kainą arba maksimalų socialinės globos išlaidų dydį ( paslaugos kaina), patvirtintą Savivaldybės tarybos sprendimu.
49. Mokėjimą už ilgalaikę socialinę globą sudaro:
49.1. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos Savivaldybės biudžetui lėšos, skirtos asmenų su sunkia negalia socialinei globai finansuoti;
49.2. asmens pajamos ir mokestis nuo turto, viršijančio normatyvą;
49.3. Savivaldybės biudžeto lėšos.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ MOKĖTI UŽ SOCIALINES PASLAUGAS VERTINIMAS
50.. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
51. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
52. Asmens, pageidaujančio gauti socialinės priežiūros paslaugas, pajamas vertina Plungės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas. Konkrečią paslaugos kainą asmeniui apskaičiuoja socialines paslaugas teikiančios įstaigos atsakingas specialistas bei seniūnijų socialinio darbo organizatoriai.
53. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
54. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas. Prašyme-paraiškoje nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
55. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
56. Ypatingais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės gali būti vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
57. Asmens, pageidaujančio gauti socialinės globos paslaugas, pajamas ir turtą vertina Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, duomenis suveda į Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).
58. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
59. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
60. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
61. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimu už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
62. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
63. Seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
64. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas privalo pranešti socialinių paslaugų įstaigai apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
65. Socialinės paramos skyrius turi teisę asmens (šeimos) finansines galimybes iš naujo vertinti:
65.1. gavęs informaciją iš socialinių paslaugų įstaigos apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką – ne vėliau kaip per 3 mėnesius;
65.2. gavęs informaciją iš socialinių paslaugų įstaigos apie turto pokyčius per ilgalaikės socialinės globos gavimo laiką – ne vėliau kaip per vienerius metus;
65.3. savo ar socialines paslaugas teikiančios įstaigos iniciatyva.
IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
66. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už pagalbos į namus paslaugas, dienos, trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, vadovaudamasis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu ir šiuo Aprašu, vertina ir pagalbos pinigų dydį apskaičiuoja Socialinės paramos skyriaus specialistas, administruojantis socialines paslaugas.
67. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:
67.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
67.2. individualios įmonės savininko ar tikrosios ūkinės bendrijos ir komandinės ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
67.3. individualios veiklos pajamos;
67.4. autorinis atlyginimas;
67.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
67.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą; užsienio valstybių pensijos);
67.7. valstybinės šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
67.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
67.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
67.10. palūkanos;
67.11. dividendai;
67.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą;
67.13. vaiko išlaikymo lėšos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą;
67.14. turto nuomos pajamos;
67.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
67.16. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą;
67.17. stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
67.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
67.19. išmoka vaikui, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą.
68. Šio Aprašo 67 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
69. Pajamas, numatytas šio Aprašo 67.1–67.5, 67.9–67.12 ir 67.14–67.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
70. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
71. Duomenis apie šio Aprašo kituose punktuose nurodytas pajamas Socialinės paramos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis.
72. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 67.1–67.19 punktuose.
73. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 67.1–67.6 punktuose.
74.. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
75. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
76. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
77. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
78. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.
X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
79. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
80. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
80.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius);
80.2. privalomos registruoti transporto priemonės;
80.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;
80.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę);
80.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
80.6. piniginės lėšos.
81. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 91 punkte nurodytą turtą.
82. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 91 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 91 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
83. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 91 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma tik jam (paslaugų gavėjui) tenkanti šio turto dalis.
84. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens (paslaugų gavėjo) turtą neįskaitomos.
85. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį, kurią sudaro Savivaldybės administracija su valstybės įmone Registrų centru.
86. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo–paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo ir pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
87. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinės paramos skyrius gali pareikalauti papildomų duomenų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
88. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
89. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto naudingo ploto.
90. Turto vertės normatyvas nustatomas, turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
91. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir leidinyje „Valstybės žinios“ skelbiamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gauti.
XI. ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
92. Asmuo (šeima) gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisijos sprendimu.
93. Asmens (šeimos) iš dalies ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą, dienos ir trumpalaikę socialinę globą atvejai:
93.1. socialinių paslaugų gavėjai paslaugų gavimo laikotarpiu sunkiai serga ir gydymosi metu yra padidėjusios išlaidos vaistams, slaugos priemonėms pirkti;
93.2 esant sunkiai materialinei padėčiai, kai asmuo (šeima) patiria gaisro, stichinių nelaimių ar kitus nuostolius (pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus);
93.3. socialinių paslaugų gavėjai nėra aprašę savo turto, nurodyto Aprašo 80 punkte, vaikams ar kitiems artimiesiems giminaičiams, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis ir išlaikyti savo artimuosius;
93.4. socialinių paslaugų gavėjai neturi piniginių lėšų bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei kitose kredito įstaigose;
93.5. kitais atvejais dėl objektyvių priežasčių, pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus ir nurodžius svarbias priežastis.
94. Tais atvejais, kai asmeniui būtinos ilgalaikės socialinės globos paslaugos, o jo turtas viršija turto vertės normatyvą, asmens prašymu, Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisijos rekomendacija bei Administracijos direktoriaus įsakymu, asmuo gali būti iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo mokesčio, skaičiuojamo nuo turto vertės, viršijančios nustatytą turto vertės normatyvą, šiais atvejais:
94.1. nėra giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų rūpintis asmens turimu turtu (statiniais, privalomomis registruoti transporto priemonėmis, privaloma registruoti žemės ūkio technika, žeme, akcijomis, obligacijomis ir kitais vertybiniais popieriais bei piniginėmis lėšomis);
94.2. kai turtas yra nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės arba jų vertė mažesnė už skolas paslaugų teikėjams, žemė pelkėta, toli nuo socialinės infrastruktūros, transporto priemonė sena, nenaudotina ir pan.);
94.3. socialinių paslaugų gavėjai iš dalies ar visiškai atleidžiami nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros, dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas) terminuotai (3 mėnesiai, 6 mėnesiai, 12 mėnesių), bet ne ilgiau kaip iki einamųjų metų pabaigos.
95. Asmuo (šeima) dėl iš dalies ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į seniūniją ar socialinių paslaugų įstaigą ir pateikia rašytinį prašymą.
96. Seniūnijos ar socialinių paslaugų įstaigos socialinis darbuotojas patikrina socialinių paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo patikrinimo aktą ir kartu su išvada dėl iš dalies ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas pateikia Socialinės paramos skyriui.
Socialinės paramos skyriaus atsakingas specialistas prireikus papildo dokumentus išrašais iš turimų duomenų bazių ir prašymą teikia svarstyti Socialinių paslaugų skyrimo komisijai.
97. Sprendimą dėl asmens (šeimos) iš dalies ar visiško atleidimo nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas priima Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Socialinių paslaugų skyrimo komisijos teikimu.
98. Priėmus sprendimą asmenį atleisti nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas, socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
99. Asmenims, gaunantiems bendrąsias ar socialinės priežiūros paslaugas, mokėjimas peržiūrimas įsigaliojus šiam Aprašui. Naujas mokėjimo dydis įteisinamas, sudarant sutartis su paslaugų gavėju.
100. Asmuo ar jo įstatyminis atstovas atsako už teisingų duomenų apie pajamas ir turtą pateikimą.
101. Socialinės paramos skyriaus specialistai ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų socialiniai darbuotojai, vertinantys socialinių paslaugų poreikį ir finansines galimybes, atsako užteisingą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio apskaičiavimą.
102. Išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo asmuo ar jo įstatyminis atstovas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Administracijos direktoriui.
103. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio nustatymo, Administracijos direktoriaus įsakymu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį. Komisija, nustačiusi, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatytas neteisingai, teikia išvadą Administracijos direktoriui.
104. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinių paslaugų įstaigoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.
105. Subjektai, atsakingi už Tvarkos aprašo vykdymą: Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos.
106. Šis Tvarkos aprašas skelbiamas viešai Savivaldybės tinklalapyje www.plunge.lt.
_____________________________________________________________________